Tą kirvį akmeninį atiduok man greit! Ir liesti kailių, strėnas dengiančių, - nedrįsk! Tylėk, pakol tavęs neprirėmiau, kaip reik... Sėdėk ir kurstyk ugnį židiny! Iš smulkmenų spėlioti nebandyk Ir guolio mūs šeimyninio nejauk! Apleistas guolis, šąla židinys, Tu moterystėj išpuikai, matau! Palaikyk savo nuomonę, - Aš - čia vyras! Aš - matomas! Tu pirmykštės bendruomenės Nesulaužyk įstatymų! Mamutą ten užmuš ir kaukt pradės, - Dalinsis grobį, - kiekvienam už ką... Nebegaliu čia amžinai sėdėt Šalia tavęs, - knieti užmušt kažką! Vadeivos tuoj užsuks ir pas mane, - Tik neišlįsk nuoga jų pažiūrėt! Koks akmens amžius, jei akmens nėra? Prieš amžininkus sarmata, nors rėk! Penkias žmonas paduokite Kaip mat jas sutvarkysiu! ...Prastoki mano popieriai, Dėl to ir vienpatystė. Tai vis tava, prakeikta giminė! Man dėdė, - šernui atitekęs kitados, Dar gyvas būdamas, įspėjo jis mane, - Nereikia iš žmogėdrų imt žmonos! Nešmeižk manęs bendruomenei ir nemeluok, Kad prie tavęs kažkas ten bandė lįst... Ir ant jaunimo mūsų neburnok, Jaunimas mūsų atsvara, viltis!. Palaikyk savo nuomonę, - Aš - čia vyras! Aš - matomas! Tu pirmykštės bendruomenės Nesulaužyk įstatymų! Ko vėpsai, nelupu tavęs dar vis?.. Gražiuoju kirvį atiduok ir netriukšmauk! Kur kailiai? - Žmonės pirštais užbadys, - Skaičiuoju lig trijų ir pulsiu smaugt!
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2003