Už mane jaunoji atraudos garbingai,
Už mane draugeliai muš skolas senas,
Dar kažkas nuobodžiai brūžins septynstygę
Ir priešai taurelę už mane išmes.

Nebeduos vartyt man įdomiausių knygų,
O mana gitara vėl tylės.
Man neleista kilti, man neleista kristi,
Anei saulės disko, anei pilnaties.

Uždrausta man laisvė, neturiu jai teisių, -
Tiktai ligi durų, ligi brūkšnio to!
Nei dešinėn pasukti, nei kairėn pažvelgti, -
Tik pirštu į dangų ir sapnuot.

Kaip be garso krinta antrankiai į duknas,
O gitarą siūlo dovanų,
Kaip įtraukiu orą ligi plaučių dugno
Ir dainų klausytis išeinu.