Ugnys gelsvos - į akis,
Ir šaukiu pro sapną:
“Dar pabūk, dar neišnyk,
Sveiko ryto plazmoj!”

Bet ryte ir vėl - koktu,
Nieko nėr’ džiaugsmingo:
Trauki dūmą ant tuščių,
Sirpsti pagiringas.

 
 
 
 

Butelių stopa bare,
Baltos servetėlės, -
Rojus vargšams, juokdariams,
Aš - kaip kanarėlė!

Cerkvėje - pusiau migla,
Djakas smilkaluose...
Bet ir cekvėj - netvarka,
Aš daugiau tikiuosi.

Ir - į kalną - paskubom,
Kad mintis nelįstų.
Stovi alksniai ten - tvorõm,
O pakalnėj - vyšnios.

Šlaitą gebenėm užleist, -
Akiai būtų miela,
Dar kažką gamtoj pakeist,
Nuraminti sielą.

 
 
 
 

Paupiu aš - į laukus:
Gink, Dieve, - tamsumas!
Rugiagėlė - klaustuku
Ir kelio ilgumas.

Miškas šalia kelio to -
Grynas raganynas,
O kelionės pabaigoj
Renčia giljotiną.

Taktą trypčioja arkliai,
Jų vangus grakštumas.
Visą kelią vis ne taip,
O gale - viršūnė.

Anei cerkvėj, anei bare,
Nieko nebėr’ švento!
Ne, vaikinai, vis tik - ne,
Mums ne šitiek lemta!