Michailui Šemiakinui
Ką sudūmosiu aš nūnai ir kuo kvėpuoti imsiu, -
Oras permainingas toks, slogus prieš audrą.
Sudainuosiu ką aš šiandien, ko įsiklausysiu?
Išmintingi paukščiai - pasakiškai rauda.

Pelėda šiepias man - dantis rodo -
Šaukia linksmina - lauk iš gelmės.
Priešais ją ilgesingai vienodai
Sielą nuodija Alkų giesmė.

Rodosi, pačiu laiku, -
Stygų sąskamby šventam -
Pranašinga Gamajun
Vilties paduoda man.

Varpinėmis prakirstoj dangaus žydrynėje
Vario varpas tik, vario varpas tik.
Ar jis džiūgauja, ar rūstauja suprask...
Rusijos bokštų skliautai - iš aukso gryno,
Kad lengviau būtų Dievui surast.

Stoviu aš prieš amžinąją mįslę,
Prieš galingą šalį, stebuklingo būdo...
Priešais sūrų, karčiai porūgštį saldiklį,
Priešais žydrą, šaltinėtą rugį.

Klimpsta, žliugsi į purvą ir rūdis
Nuo pakinkltų sunykę arkliai.
Bet vilioja mane ši apsnūdusi,
Ši valstybė - giliai.

Lyg mėnulių septynių
Turtai švysteli kely tamsiam, -
Pranašinga Gamajun
Paduoda viltį man.

Sielą lamdytą radimais, praradimais,
Sielą gniuždytą irgi nudilintą, -
Kiek dar galima kraujo išspaust?.. -
Lopinėju lopais - auksinu auksiniais,
Kad ją Dievas lankytų dažniau!