Išėjau su visam, pasitraukiau iš Reikalo* gero!
Neišsinešiau nieko, - atšokau, kaip gimęs, - plikai, -
Ne dėl to, kad užtrumpino kas, laikas savo padarė,
Nuo žydrųjų kalnų atskubėjo kiti reikalai.

Daugel dalykų moko mus knyga,
Tyriausios tiesos posakiuos išaustos:
“Savoj tėvynėj pranašų nėra”, -
Ir kitose tėvynėse - negausiai.

Gniuždė, lamdė mane, bet laimingas, kad liūtišką** dalią,
Gavo tas, su kuriuo atsiteisęs aš būčiau ir taip.
Slidžiomis grindimis - trupa užkulniai talko milteliais, -
Kopiu laiptais spiraliniais ten į palėpę aukštai.

Nėr’ pranašų - nerasi su šviesa, -
Ar Mahometų, Zaratustrų besulauksi?
Savoj tėvynėj - pranašų nėra, -
Ir kitose tėvynėse - negausiai.

Ar gerai, ar blogai - bet girdžiu apačioj kalbą tiesią:
“Ir gerai, kad išėjo, - be jo palengvėjo darbai!”
Aš nagais kampuose nuo paveikslų voratinklius plėšiu,
Aš skubu, nes už namo jau žvengia pakinktuos žirgai.

Išniro Apvaizda - aš veidu priešais ją,
Ir balsas liūdnas giedras man į ausį:
“ Savoj tėvynėj pranašų nėra, -
Ir kitose tėvynėse negausiai.”

Skrieju tiesiai balnan, kūnas kūnan su žirgu suaugu, -
Žirgas kris po manim, - aš žaboklėm užkrimtęs patsai!
Išėjau suvisam. Iš sumanymų aš pasitraukiau:
Nuo žydrųjų kalnų atskubėjo kiti reikalai.

Šuoliuoju - po kanopomis - rugių rauda,
Ir varpų traškesy skiriu aiškiausia:
“Savoj tėvynėj pranašų nėra, -
Ir kitose tėvynėse - negausiai.”

 
 
 
 

 
 
 
 

* Reikalo parašiau didžiąja, nes Vladimiro Vysockio darbas
Tagankos teatre negali būti parašytas mažąja raide.
** Be jokios abejonės eilutės skirtos V.Zolotuchinui, pagal
horoskopą Liūtui, draugui ir konkurentui, Hamleto dubleriui.