Ragai jau ragina: ”Greičiau!”
Svita klegena siaučia.
Paspęstame tinkle arčiau
Kits kito glaudžias paukščiai.

Kas per sumanymas žmogaus,
Du baltus gulbinus - nušaut!
Lankų įtemptos stygos.
Šaulių įgudusioj aky
Du paukščiai gražūs ir balti
Tik šiandien susitiko.

Po saule augo ji - tenai,
Kur žvaigždžių lietūs laša,
Kur susitinka gulbinai,
Aukščiausio pilotažo.

Virš debesų išskleisk sparnus,
Kur tankiai mėlynas dangus -
Sklandyk dievų kalneliais.
Pakilk aukštybėn ateities,
Kur tik vaitojimas širdies
Ir angelų choralai.

Bet jis ir ten surado ją,
Vienintelę ir brangią, -
Kaip vieną posmą dainoje
Gulbės giesmė suranda.

Kaip baltutėliai angelai,
Jie sklandė pažeme visai, -
Koks pavojingas triukas!
Akis įgudusi šaulių,
Iš užu krūmų laukė jų,
Kad laimė neužtruktų.

Štai braukia prakaitą ranka
Kritimo kaltininkas, -
Sustok akimirka, - atgal
Pasuk, meldžiu, rodyklę!

Taip skamba amžina giesmė,
Paženklintųjų giminės,
Vienos dienos buveinėj.
Nukritę žemėn jie šalia -
Liko gyvent septintame
Danguj, - aukščiausios laimės.