Nusileidžiame mes nuo kalnų į gatves - Gyvu šurmuliu miestą užlietą. Nugalėti kalnai pasilieka tenai Ir širdis alkana ten aukštai kalnuose pasilieka. Ach, nurimkit, seniai sau įrodžiau - Kam beprasmiškai ginčytis - veik, - Mus vilioja ir aitrina godžiai Tos viršūnės, kur dar nebuvai. Kas paliks vienas čia, kai bėda įsivels? Kas užspaus delnais šauksmą neramų? Ir sugrįžtame mes - nuo kalnų į gatves - Ką daryt? Ir Dievai nusileisdavo kartais į Žemę. Ach, nurimkit, seniai sau įrodžiau - Kam beprasmiškai ginčytis - veik, - Mus vilioja ir aitrina godžiai Tos viršūnės, kur dar nebuvai. Kiek vilčių, kiek dainų nuaidėjo kalnais Mus jų aidas pavys ir prašys pasilikti. Bet sugrįžtame mes suvisam, laikinai - Kažkada mes privalome, turim sugrįžti. Ach, nurimkit, seniai sau įrodžiau - Kam beprasmiškai ginčytis - veik, - Mus vilioja ir aitrina godžiai Tos viršūnės, kur dar nebuvai.
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2006
© Viktoras Pustovojus. Performance, ?