Užtenka mums siužetų ir intrigų, -
Viską mes žinome į priekį už metus.
Va, baudžiamąjį kodeksą, kaip knygą
Vieną geriausių vis iš naujo atrandu.

Kai neužmiegu, kai vartaus lig ryto,
Neleidžia pagirios sumerkt akių -
Imu aš kodeksą ir pradedu vartyti,
Ir negaliu sustoti - taip puiku!

Draugeliams patarimų pagailėjau -
Žinojau - plėšia jie kiekvienas sau!
Mažiau trijų negaus - pagal idėją,
Bet nedaugiau kaip dešimt, - suskaičiau.

Kas tie romanai pasauliniai, ponai, -
Šimtas gyvenimų eilutėje - tai bent!
Jos tokios ilgos kaip barakai - zonoj,
Jose žudynės, svaigalai va bank.

Po kiekviena iš jų - likimo ženklas,
Galėčiau ir nebeskaityt, bet va -
O gal padės kam išsisukt, išvengti
Žūties eilutė pernelyg trumpa?

Kai pirštai ima glostyt savą straipsnį,
It paukštė pašauta, spurda širdis, -
Suspaudžia smilkinius ir laiko, traiško -
Pakuotojai jau beldžias į duris.