Man nepatinka išeitis tokia, Kaip ją suplanavo
Nuo gyvenimo neikad nepavargstu.
Man nepatinka bet koks metų laikas.
Kai negaliu linksmų dainų dainuot

Man nepatinka šaltas cinizmas.
Netikiu j iškilmingumą ir dar
Kai svetimas skai to mano laiškus.
Žiūredamas per petį man

Aš nemėgstu kai pusiaų
ar visai nutraukia pokalbį
Man nepatinka kai šauna į nugarą
Aš taip pat prieš šuvi is arti.

Aš nekenčiu pletkų ir diversijų
Tamsių abejonių
Arba kai šukuoja prieš kaili
Ir kai per stiklą su metalu.

Aš nemėgstu užtikrinto sotumo
Jei gu taip, tai geriau jau stabdžiai atsakytų
Liųdna man kai žodis sažinė pamirštas
Ir kai sažinė tuščia.

Kai aš matau sulaužytus sparnus
Neturiu aš gailestingumo ir paprastumo
Man nepatinka prievarta ir bejėgiškumas
Gaila man tik nukrižiuotojo.

Nepatinku sau kai aš tampu bailiu
Apgailestauju kai muša nekaltus.
Man nepatinka kai lenda man į sielą
Tuo labia kai į ją spjauna

Man nepatinka manežai ir arenos
Juose po rublį iškeičia milijoną
Nors ateityje didelės permainos, bet jų
Aš irgi niekad nepamilsiu