Šis tiki Mahometu, tas - Alachu, anas - Jėzum
Kai kas nei velniu netiki - taip keršija visiem
Neblogą gan religiją išmislyjo indusai
Kad ir užvertę kojas mes nemirštame vis vien

Jei tu stiebies į saulę
Tai gimsi su svaja tyra
Bet jei darai, kaip kiaulė
Tai liksi tu kiaule tikra

Lai spokso į tave kreivai - prie gnaibymo įprask
Jei liūdna - reiškia gimsi vėl ant peilio pašaipos
O jei dar šiam gyvenime matei, kaip mirė priešas
Tai kitame tau žvilgsnį dėmesingą likimas dovanos

Gali jau eiti linksmintis
Kad ir kiekvieną dieną
Juk gali ir į viršinyką
Įskristi tavo siela

 
 
 
 

 
 
 
 

Štai tarkime tu kiemsargis, tai gimsi jau vedėju,
Na, o paskui dar pasistiebsi ir iki pat ministro
Bet jei kaip medis bukas tu, tai baobabas vėjy
Gyvensi gerą tūkstantmetį, kol ir vėl numirsi

Papūga liūdna tapti
Arba ilga gyvate
Tai gal geriau pramokti
Doru žmogum gyventi?

Kas yra kas ir buvo kuo? - mes juk nežinom šito
Genetikai jau pasiklydo tarp genų-chromosomų
Štai tas apšiuręs katinas - gal praeities banditas
O šis žmogus laimingas toks - gal buvęs geras šuo?

Aš noriu šokt iš džiaugsmo,
Nereik eksperimentų!
Religija geriausia -
Indusų išlukštenta.